Nepavykusi vilkų medžioklė Biržų krašte tarpukario Lietuvoje

1923 metų vasario 18-osios „Biržų žinios" paskelbė nerimastingą žinią: „Pastaruoju laiku mūsų apylinkėn iš kažkur atsidangino apsčiai vilkų". Vilkai pridarė nemažai žalos gyventojams: vienam piliečiui šunį skaliką išsinešė, „pil E., grįždamas iš vestuvių, turėjo gerokas imtynes su vilku, pilietis N.N., grįždamas iš Biržų, ties Šilališkio miškeliu išvydo tris vilkus, nusigando ir nebeturėjo drąsos toliau važiuoti".

Vasario 7-ąją pavienių medžiotojų buvo vaikomas tarp Drąseikių, Lyglaukių ir Stačkūnų vilkas ir Stačkūnuose nušautas. Aiškėja, kad netoli Biržų yra kokie 5 - 7 vilkai, o girioje jų „keliolika kartų daugiau". Pastebėti dviejų veislių vilkai - „didieji „arklininkai" ir mažieji „avininkai".

Gyventojai labai susirūpinę ir kreipiasi pagalbos į Biržų medžiotojų draugiją: „medžiotojai privalėtų susirūpinti vilkų išnaikinimu ir vieton naikinus nepavojingus tetervinus, kiškius ir lapes, išnaikinti visiems nepageistinus vilkus".

Medžiotojai kovo 17 dieną surengė ties Latvelių kaimu miške medžioklę. Apie ją ironiškai aprašė „Biržų žinios" (Nr 11): „Viskas buvo ne taip iš pat pradžių. Nors viršaitis ragino žmones būti varovais ir susirinkti Latveliuose pusė aštuonių valandų ryto, aštuntą valandą buvo tik vienas varovas, kurio paslaugų laukė apsiginklavę 25 medžiotojai.

Apie dešimtą valandą susirinko jau apie 35 varovai, nors buvo jų prašyta apie 100 žmonių. Taip medžioklė ir baigėsi, nes, anot laikraščio ironiško pastebėjimo, „jei ir būtų tame miške buvęs vilkas, tai jau iki 10 val. jisai nebūtų laukęs, būtų išbėgęs".

Ko gero, varovai nesuprato gerų medžiotojų paskatų, nes jie „buvo susitarę, pirmininkui reikalaujant, šioje medžioklėje kitų žvėrelių, net ir rudosios lapės nešauti, kad nebūtų jokių iš varovų pusės užmetinėjimų, būsią medžioklė suruošta tiktai medėjų naudai".

Gal kitą kartą pasisekė geriau?